|
Ekspresionistas bėga:
Norėčiau suabstraktinti savo kalbą ir išvengti konkretumo. Noriu būti lakoniškas, bet išlikti poetiškas ir nepaprastai paslaptingas. Noriu kalbėti su jumis per savo paveikslus, ir susikalbėti, ir likti suprastas - universaliai. Pats jau išmokau jausti komfortabiliai įvairiausio plauko žmonių tarpe. Pasitikėjimas ateina po tolerancijos. Žingsnelis po žingsnelio mes artėjame vieni kitų link, nešdami savo silpnumą, paroda po parodos. Jė! - Kam tu tarnauji? Kam tu tarnauji? Kam tu tarnauji? Kam tu tarnauji? - Mūzai. Mūzai tarnauju. Ji mano Mūza. Man nežinomos valios nežinoma ranka. Pašoksiu čia dabar su ja. <...> |
Primityvūs Pusryčiai, 2014, drobė, aliejus, 225x130 cm
|
